UKC
Jubiliatas dainavo ir dalijosi prisiminimais
Kultūros centre vykusiame kultūros vakare „Tais takais vėlei prie
Šventosios“ paminėtas visuomenės veikėjo ir dainininko tenoro Alfonso
Čekausko 75-erių metų ir Vilniuje veikiančios kraštiečių draugijos „Kur
tas šaltinėlis“ 10 metų jubiliejus. Vakare skambėjo liaudies dainos,
klasikos kūriniai, liejosi eilės. Buvo renkami draugijų „Kur tas
šaltinėlis“ ir „Baltų ainiai“ vadovai.
Koncerte
dainavo jubiliatas, tenoras Alfonsas Čekauskas, bosas, profesorius
Antanas Kiveris, akomponavo pianistė profesorė Rita Bieliauskienė,
eiles skaitė poetė Regina Mulevičienė. Vakarą vedė Jolanta
Čekauskaitė-Grinevičienė. Renginio metu ne tik skambėjo dainos ir
poezija, bet prisiminimais apie savo kraštą dalijosi A. Čekauskas.
A.
Čekauskas – tenoras, visuomenės veikėjas. Jam, baigiantis sovietiniams
laikams, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros darbuotojo
vardas. Jis Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas,
tarptautinės blaivybės akademijos akademikas, kitų organizacijų narys,
kraštiečių draugijos „Kur tas šaltinėlis“ prezidentas.
Vakaro
metu A. Čekauskas žaismingai pasveikino varduvininkus – Jonus, Antanus,
Petrus ir pasiūlė pasidalinti gautomis gėlėmis. Nuoširdžiai
padėkojo Taujėnų seniūnei Elvyrai Tolušienei už pagalbą organizuojant
kraštiečių renginius.
Kadangi A. Čekausko pastangomis viena
gatvė Vilniuje pavadinta Šalnų, gimtojo laureato kaimo vardu, jis siūlė
Ukmergės rajono savivaldybei stengtis, kad sostinėje atsirastų ir
Taujėnų gatvė. Ukmergėje, jo manymu, turi atsirasti kelios gatvės,
pavadintos žymių kraštiečių, rezistencijos kovų dalyvių
pavardėmis.
Prisimindamas savo praeitį jubiliatas
pasakojo, kad jo šeima buvo rezistencinio judėjimo dalyviai. Gimęs ir
augęs Šalnų kaime, A. Čekauskas pasakojo, kad didelis kaimas
palaipsniui sunyko. Iš kaimo į partizanų gretas išėjo ir kovose žuvo 17
vyrų. Nemažai šeimų bolševikai išvežė į Sibirą. Todėl iš didelio kaimo
beliko kelios sodybos, kurios matosi važiuojant autostrada iš Vilniaus
į Panevėžį.
A. Čekausko teigimu, partizaninis karas suteikė
tautai jėgų ir savo vertės pojūtį. „Sąjūdžio nebūtų, jei nebūtų
rezistencinio judėjimo, patriotizmo“ – sakė jubiliatas. Jis pokario
pasipriešinimą vertina kaip ypatingą drąsą.
Būdamas vaikas A.
Čekauskas padėjo partizanams. Į Ukmergę nešiodavo laiškus. 17 kilometrų
atstumą iki miesto įveikdavo pėsčiomis. Tačiau nuo Šaukuvos iki
Vilkmergėlės upelio per Gedimino gatvę jis jau bėgdavo. Atlikęs ką
reikėdavo vaikinukas išgerdavo po dvi stiklines gazuoto vandens. Po to
bėgdavo pažiūrėti Deveikio namo Vytauto gatvėje, Antano Smetonos
gimnazijos, amatų mokyklos. Jam tuomet atrodė, kad tai gražūs pastatai.
Baigęs Taujėnų vidurinę mokyklą būsimas visuomenės veikėjas
pateko į kariuomenę. Po jos įstojo įVilniaus universitetą studijuoti
lietuvių kalbos. Čia KGB išsiaiškina jo tėvų praeitį ir pradeda
trukdyti moksluose. Baigęs Universitetą A. Čekauskas nusprendžia stoti
į konservatoriją. Stodamas 11-os profesorių komisijai sudainavo 5 kurso
programą. Bet prireikė aukštųjų mokyklų poliklinikos sveikatos
pažymėjimo. Ten nustatė, kad būsimo tenoro balso stygos nesveikos ir į
konservatoriją nepriimė. Universiteto irgi baigti negali, nes kelintą
kartą neišlaiko TSKP egzamino. Todėl tris metus negavo diplomo. Tik
nuėjus pas aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministrą, kraštietį
Henriką Zabulį padėtis pasikeitė. Ministras paskambino Universiteto
rektoriui Jonui Kubiliui ir tik tada A. Čekauskas egzaminą išlaikė.
Nors
muzikiniai mokslai ir nebuvo baigti, A. Čekauskas daug koncertuoja,
dalyvauja įvairiuose konkursuose. Po koncerto Naujos Vilnios kultūros
namuose, Vykdomojo komiteto pirmininkė kultūros namų direktorei liepė
A. Čekauską priimti dirbti. Buvo rastas elektriko etatas gamykloje.
Taip tenoras šalia 180 rublių atlyginimo gaudavo dar 140 rublių
elektriko algą. 1976 metais A. Čekauskas tampa „Sidabrinių balsų“
laureatu.
Vakaro metu buvo išrinkta nauja draugijos „Kur tas
šaltinėlis“ pirmininkė. Ja tapo Albina Jakubickienė. Prisiminta ir
draugija „Baltų ainiai“. Tai ne tik blaivybės draugija, tai humanizmo
draugija dirbanti tiek su jaunimu, tiek su suaugusiais. Tai
svaiginamųjų ir psichoterapinių medžiagų vartojimo prevencinis darbas,
pastangos, kad žmonės neprasigertų. Šios draugijos Ukmergės rajono
skyriaus pirmininke plojimais išrinkta Jolanta Čekauskaitė –
Grinevičienė.
|
|
|
UKC
|
